2025 metų gegužės 5 dieną Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje vyko Kauno švietimo inovacijų centro organizuotas praktinis seminaras „Švietimo įstaigų pedagoginės, metodinės ir administracinės veiklos tobulinimas praktiškai taikant dirbtinio intelekto įrankius (ChatGPT, Gemini, Claude AI)“. Seminarą vedė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, dirbtinio intelekto taikymo švietime oraktikas Mantas Danielius Blaževičius ir Dr. Domantas Milius, Kauno 1-osios muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, fortepijono mokytojas ekspertas.
Mokymų pagrindinis dėmesys buvo skirtas praktiniams gebėjimams suformuluoti aiškias, efektyvias ir rezultatą užtikrinančias užklausas (prompt’us). Seminaro metu mokytojai ir administracijos darbuotojai mokėsi, kaip formuluoti užklausas, kurios padėtų spręsti konkrečias pedagogines problemas, rengti pamokų planus, kurti metodines medžiagas, analizuoti ugdymo rezultatus bei valdyti administracinius procesus.
Didelį dėmesį lektoriai skyrė užklausų struktūrai ir veiksmingumui. Mantas Danielius Blaževičius pabrėžė, kad „svarbiausias DI įrankių efektyvaus panaudojimo veiksnys – gebėjimas suformuluoti aiškų, konkretų ir prasmingą klausimą ar užduotį. Nuo to tiesiogiai priklauso atsakymo tikslumas ir naudingumas. Dažnai savo darbe pastebiu, jog mokytojai dažnai formuluoja pernelyg abstrakčias užklausas, dėl ko ne visada gauna norimus rezultatus. Būtent seminarų metu mes ypatingai stengiamės akcentuoti, jog kokybiška užklausa turėtų apimti aiškiai apibrėžtą tikslą, konkretų kontekstą ir pageidaujamą rezultatą. Pavyzdžiui, užklausa apie pamokos planą turėtų būti pateikiama su konkrečiomis ugdymo kompetencijomis, amžiaus grupe ir pageidaujama pamokos trukme, o refleksijai skirti klausimai – orientuoti į aiškiai numatytą vertinimo kriterijų.“
Dr. Domantas Milius seminaro dalyviams akcentavo kūrybiškumo ir kritinio mąstymo svarbą formuluojant užklausas DI sistemoms: „Svarbu suprasti, kad DI įrankiai vikso tikrai neatliks už pačius mokytojus. Tai yra priemonė, skaitmeninis darbo įrankis, kurio efektyvumas priklauso nuo mūsų gebėjimo tinkamai komunikuoti savo poreikius. Todėl savo mokymuose, kaip ir minėjo Mantas, daug dėmesio skiriame būtent užklausų formulavimo strategijoms, aiškiname užklausos struktūrą nuo įvado, konteksto iki pageidaujamo rezultato aiškaus apibrėžimo. Mokytojo gebėjimas aiškiai ir konkrečiai formuluoti klausimus bei užduotis lemia, kiek DI įrankis gebės pateikti pedagogiškai vertingus ir praktiškai panaudojamus rezultatus.“
Seminare dalyvavę mokytojai pozityviai įvertino praktines seminaro užduotis ir metodinius patarimus. Dalyvių atsiliepimuose dominavo mintis, jog efektyvių užklausų kūrimo principai yra vienas svarbiausių seminaro atradimų. Mokytojai pažymėjo, jog dabar aiškiau suvokia, kaip konkretumas ir aiški struktūra padeda gauti greitesnius ir naudingesnius rezultatus.
Kitiems mokytojams patiko praktiniai pratimai, kurių metu jie turėjo galimybę gyvai stebėti, kaip gerai ir blogai suformuluotos užklausos lemia visiškai skirtingus atsakymus iš DI sistemų. Buvo matoma, kad aiškiai formuluojant klausimus, galima gauti itin tikslų, kokybišką ir mokymosi procesui naudingą rezultatą. Jau nekalbant apie laiko taupymą rengiantis pamokoms.
Progimnazijos mokytojai pripažino, jog šis seminaras juos paskatino kūrybiškiau žvelgti į kasdienį darbą, drąsiau eksperimentuoti ir drąsiau įtraukti DI technologijas į ugdymo procesą.
